ištarmė

ištarmė
ištarmė̃ dkt. Orãkulų ištarmė̃.

.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • ištarmė — ištarmė̃ sf. (3b), ìštarmė (1), yštarmė (1) 1. SD418, NdŽ ištarimas, tartis: Vienas tokią, kitas kitokią ìštarmę turi (vienas vienaip, kitas kitaip ištaria) Vrn. Tokios ištarmės nėra (taip netaria) Vl. Ta ištarmė̃ anam nėkaip nejo (negalėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarmėti — ištarmėti, ìštarma (ištar̃ma), ėjo tr. atspėti, numatyti kalbant: Žmonės tar̃ma, ale daug ką ir ištar̃ma Trgn. tarmėti; ištarmėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bendrinis — bendrìnis, ė adj. (2) 1. K bendrasis; žr. 1 bendras 1: Mūsų bendrìnė pieva J. Aš su juomi bičiuliaunu, t. y. turiu bendrines bitis JI207. 2. visų vartojamas: Mokytojai ir visi lietuviai šviesuoliai turi kurti savo bendrinę kalbą rš. Bendrìnė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištara — ìštara sf. (1) BŽ78, Š; M 1. NdŽ ištarimas: Vienkart visų buvo vienbalsė ìštara, t. y. visi vienu balsu ištarė J. 2. ištarmė, sprendimas, dekretas: Mano ištara yra tokia: per tris dienas stovėsite pažu prie mano sosto Pč. Nuspręsta ištarose rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarlė — ištarlė̃ sf. (3b) 1. Kltn iš įpratimo sakomas koks įterptinis žodelis, pvz., „tigi“. 2. tarmė; plg. ištarmė 1: Tie visi perstatymai nusidavė daugiausiai į kalbas, arba ištarles, vieno kampo Kel1882,273 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarma — (ištarmas?) sf. ištarimas, ištarmė: Kiekvieną savo ištarmą ir supratimą paduoda praamžei mandrybei M. Valanč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarmingas — ištarmingas, a adj. ištarme lemtas, skirtas: Ištarmingos smerties laukia srš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištarminis — ištarminis, ė adj. → ištarmė 2: Padirbinsi taipogi ir ištarminį krūtinės apdarą Skv2Moz28,15 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžadas — sm. N ištarimas: Ištarimas, ištarmė, ištartis, ižžadas SD418 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priveizėjimas — sm. (1) Amb, Rtr, KŽ; D.Pošk → priveizėti 1: Du milžiu atiduoda [senelė] už priveizėjimą, vieną pati suvarto[ja] DūnŽ. Pradėjo kaltinti vaikus už nepriveizėjimą Krš. Veizėjo, kad vaikai, pavesti jo priveizėjimui, dailiai elgtumias ir gerai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”